- blenkis
- ×bleñkis (vok. Blanke) sm. (2) 1. po vasaros ilgų karščių apsiblausimas dangaus pakraščiuose, apsiniaukimas: Jeigu saulė užteka arba nusileida į bleñkį, būs nepagada Prk. | prk.: Beiškilstąsis karo blenkis nugulti taisos TP1882,10. 2. Prk neužšalusi vieta mariose.
Dictionary of the Lithuanian Language.